34-asis Paryžiaus maratonas

Balandžio 11 d. sudalyvavau 34-ajame Paryžiaus maratone. Tai puikus renginys, nuostabi trasa, didžiulė masė bėgikų… Atbėgau per 03:06:57. Rezultatu esu patenkintas. Na bet apie viską iš pradžių.

Į Paryžių atvykome savaitei. Kadangi šiame didmiestyje buvome pirmą kartą, norėjosi aplankyti per tokį trumpą laiką kuo daugiau lankytinų vietų, iš vidaus arba bent jau iš išorės. Turėjome preliminarų planelį, kur eisime, kuris vėliau keitėsi kelis kartus Prie viso šito, sekmadienį laukė Paryžiaus maratonas

Maratono mugė prasidėjo jau ketvirtadienį, todėl kaip ir rekomendavo organizatoriai, nuėjome ten anksčiau, nes paskutinę mugės dieną, šeštadienį, būtų tekę stovėti ilgoje eilėje.

Prie numerių atsiėmimo žmonių beveik nebuvo Pasiėmęs numerį kitame koridoriuje gavau bėgiko maišelį, kuriame buvo rėmėjų dovanėlės, maratono gidas-knygutė, polietileninis apsiaustas nuo vėjo ir šalčio prieš startą.

Tuomet pavaikščiojome po pačią mugę, apžiūrėjome daug stendų, šį bei tą nusipirkome. Prisirinkome krūvas lankstinukų iš keliolikos kitų maratonų stendų. Didžiausią plotą kaip pagrindinis varžybų rėmėjas buvo užsiėmę Asics. Kai kurie stendai buvo labai įdomiai įrengti, pvz. triatlonininkai buvo pasiruošę mini varžyboms. Stovėjo du baseinai, du modernūs stacionarūs dviračiai ir du bėgimo takeliai. Gaila, neteko pamatyti vykstančių varžybų. Kaip atrodė daugelis stendų ir pati paroda galite pažiūrėti vaizdo įrašą žemiau.

Kadangi makaronų vakarėlis (Pasta party) vyko nuo penktadienio, tai grįžome į mugę kitą dieną. Už tris eurus davė makaronų indelį, bananą ir butelį vandens.

Na o sekmadienį ryte anksti atsikėlę susiruošėme į miesto centrą. Kadangi gyvenome pirmos zonos pakraštyje, tolokai nuo starto vietos, tai metro stotelėje mačiau tik tris maratonininkus. Tačiau važiuojant link išlipimo stotelės prisirinko vis daugiau bėgikų, ir priešpaskutinėje stotelėje vagonas jau buvo sausakimšas. Išlipimo stotelėje masė žmonių patraukė prie išėjimo į gatvę netoli Triumfo arkos.

Bėgikai buvo suskirstyti į zonas pagal laiką. Pirmoje eilėje elitas, toliau kiti greiti bėgikai, na o spalvotose zonose stovėjo bėgikai, kurių siekiamas laikas nuo trijų iki keturių su pusę valandos ir daugiau. Prie įėjimo į užtvarą apsauga tikrindavo ant numerio esančios juostelės spalvą ir praleisdavo.

Likus dešimčiai minučių iki pagrindinio starto startavo sportininkai su neįgaliųjų vežimėliais. Dar trasoje teko aplenkti bėgikų komandas, kurios vežė specialiuose karučiuose sėdinčius neįgaliuosius. Vieni bėgikai vežė karutį, o kiti bėgo šalia laukdami savo eilės. Tikriausiai jie startavo kartu su kitais vežimėliais. Likus penkioms minutėms iki starto buvo patrauktos užtvaros tarp skirtingų laikų bėgikų ir visa masė šiek tiek pajudėjo į priekį užpildydama likusius laisvus tarpus.

Na o po šūvio pasileido bėgti pirmieji bėgikai, o likusi masė po truputį artėti link starto linijos. Po beveik trijų minučių ir aš pasiekiau startą Vis dar bėgau su tuo apsiaustu, nes buvo ganėtinai vėsu ir stiprokas vėjas pūtė. Pagalvojau, kad jei jau stovėjau 3:15 laiko zonoje, tai reiktų pabandyti atsilaikyti šioje zonoje. Tačiau po kelių kilometrų pastebėjau, kad ganėtinai lengvai bėgasi, kvėpavimas normalus, todėl nusprendžiau toliau tęsti kelionę maždaug 4:25 min. tempu. Prieš pat penktą kilometrą nusimečiau apsiaustą, nes jau buvai gerokai įkaitęs ir vėjas nebebaugino. Po vieną pradėjau lenkti tris geltonosios zonos (3h15min) vedlius. Maitinimosi strategija pasiteisino tiesiog fantastiškai, kuri buvo tokia: pirmuose penkiuose punktuose pasigriebdavau po dvi banano puseles ir vandens buteliuką, kuris buvo labai patogus neštis kartu, tiesiog puikiai tilpo į delną. Bėgdamas suvalgydavau mažais kasneliais, iš lėto, kad nesutriktų kvėpavimas,  tuos bananus ir užsigerdavau vandens. Po penkto punkto jaučiausi pilnas ir nuo to laiko daugiau neėmiau maisto į burną. Ir energijos pilnai pakako iki pat galo, visai nejaučiau jos stygiaus, tik kojos šiek tiek jautė nuovargį. O kilometrai tiesiog tirpo akyse, nepajusdavau, kaip pribėgdavome 5, 10, 15 ir t.t. kilometrų atžymas. Aplinkiniai vaizdai, bėgikų masė, žiūrovų palaikymas tiesiog užbūrė Dar, kol kojos dirbo savo darbą, rasdavau laiko ir pafilmuoti vaizdą aplink. Beveik visus filmukus, kuriuos padariau, sudėjau į vieną vaizdo įrašą. Kad ir jūs bent šiek tiek pamatytumėte, kaip atrodė tokio didelio maratono vaizdas.

Trasoje filmavo ir organizatoriai, tačiau iš kelių kamerų mačiau tik dvi, o apskritai, atrodo, kad stengiausi bėgti kuo toliau nuo jų, nes beveik nesimatau, arba kai tik priartėju, video nutraukiamas. Na bent jau pats pasifilmavau Organizatorių video čia. O visos trasos žemėlapį su kita statistine informacija rasite Sport Tracker svetainėje:

http://sportstracker.nokia.com/nts/workoutdetail/index.do?id=2314235

Na o po finišo, pagal savo dydį susirandi stalą, prie kurio duoda kitą maišą, kad nebūtų šalta ir finišuotojo marškinėlius. Tuomet uždeda medalį ir eini link maisto stalų. Ten suvalgiau krūvą apelsinų, obuolį, o bananų jau nesinorėjo Kiekvienam pagal savo pomėgius dar buvo galima gauti razinų arba tiesiog cukraus gabaliukų. Na ir aišku kalnas vandens buteliukų. Vienas iškart suėjo, antras jau lėčiau, o trečias vėlesniam troškuliui. Po maisto bėgikai galėjo pasiimti daiktus, kas juos paliko depozite. Na ir nuėjus kelis šimtus metrų jau nuo finišo linijos prasidėjo sveikintojų zona. Ant tvorų buvo surašytos raidės, pagal kurias buvo galima orientuotis, kur tavęs pagal pirmą vardo raidę lauks draugai ir/arba artimieji. Tačiau čia organizatoriai neįvertino žmonių skaičiaus. Jų būvo be galo daug. O kur dar bėgikai, kurių rinkosi vis daugiau ir daugiau. Šiaip ne taip prasibroviau pro kraštą iki didelio ekrano ir ten susitikęs Viktoriją patraukėme iš sumaišties namų link. Dar persirengiau, foto atminčiai prie Triumfo arkos ir į metro.

Grįžęs į viešbutį šokau iškart į dušą, tuomet geram pusvalandžiui į karštą vonią. Kojų raumenis gerai atleido. Tuomet dar suvartojau nemažą kiekį angliavandenių įvairaus maisto pavidalu, ir kaip jau ne pirmą kartą, mano pomaratoninio atsistatymo programoje, nuėjau porą valandų pamiegoti. Po miego jaučiausi labai gerai. Dar vakare net buvome išėję į miesto centrą pasivaikščioti. Aišku kojos dar jautė pieno rūgštelę dvi dienas, bet tikrai jaučiausi daug geriau, nei pvz. po Gdansko maratono, kada išvis sunkiai vaikščiojau. Taigi tokie tie mano įspūdžiai iš šio maratono. Buvo verta įdėti tiek triūso jam ruošiantis