Pusės maratono handikapas Rumšiškėse

Lapkričio 14 dieną Rumšiškėse, Lietuvos Liaudies Buities muziejuje (http://www.llbm.lt) vyko pusės maratono bėgimas. Šis bėgimas buvo vykdomas handikapo principu, t.y. pirmieji startuoja vyriausi bėgimo dalyviai, o toliau bėga vis jaunesni dalyviai pagal amžiaus grupes. Laiko skirtumas apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę. Taigi šiame renginyje startavus vyriausiems bėgimo dalyviams iš amžiaus grupės V70 ir M60, paskutiniai startavo tik po 22 minučių ir 53 sekundžių - bėgikai, gimę 1975-1991 m. Iš viso bėgime finišavo 118 bėgikų. Trasa buvo vaizdingoje vietoje, tarp senovinių muziejaus pastatų. Startavome iš muziejaus Miestelio. Visą trasą sudarė 4 ratai, maždaug po 5,25 km.

Šįkart “Šviesos kariai” susiorganizavo autobusą ir atvyko į renginį kartu. Muziejuje buvome apie vienuoliktą valandą, todėl iki starto buvo likę ganėtinai daug laiko. Taigi pasiėmę numerius, laukėme starto pradžios, klausėmės muzikos. Žmonių dar nebuvo, visi buvo kas kur apsistoję, laukė renginio pradžios, nes lauke buvo ganėtinai vėsu, pūtė šaltokas vėjas. Tačiau bėgimui oras pasitaikė ganėtinai geras. Taip prabėgo ta valandėlė ir sulaukėme dvyliktos. Aš jau buvau pradėjęs persirengti, kai pradėjo startuoti pirmieji dalyviai. Tokio amžiaus kategorijose buvo labai nedaug dalyvių, kai kuriose išvis nesusirinko, taigi iš pradžių buvo mažai startuojančių. Tačiau su kiekviena grupe bėgikų skaičius didėjo ir gausiausią grupę sudarė 1975-1991 m. gimimo dalyviai. Persirengę stebėjome, kaip paleidžiami vis nauji bėgikai, ir laukėme savo eilės.

Paleidus priešpaskutinę grupę, iki kitos grupės paleido buvo likę apie X sekundžių, todėl užsišnekėję su Ramūnu pavėlavome į startą, ir jau po starto greit prisijungėme prie grupės ir po truputį lenkėme lėtesnius bėgikus. Ramūnas aišku nuskriejo savo greičiu, o aš iš pradžių bėgau po 4:15, o vėliau sulėtinau tempą iki 4:20-4:30. Pirmą kartą didžiausią įkalne įveikiau lengvai, šiek tiek sulėtinęs greitį. Po to pamačiau, kad panašiu tempu bėga Saulius Čalkevičius. Taip po truputį jį prisivijau. Pabendravome, sakė bėgtų greičiau, tačiau nenori rizikuoti, nes neseniai pasitempė pėdą. Bet vėliau, matyt, pamatė, kad savijauta gera, o ir pėdai nieko, tai padidino tempą, kad išliptų iš pusantros valandos. Aš jau ir taip ganėtinai greitai bėgau, tai nusprendžiau, kad nedidinsiu tempo ir taip Saulius nubėgo tolyn. Tuomet po kurio laiko prisivijau kitą Saulių. Litvinavičių. Su juo trumpai šnektelėjome. Saulius sakė: “Negreit bėgi šiandien”, nors man atrodė tuomet kitaip, nes greičiau jau ir nesinorėjo… :). Todėl Saulius sakė, bandys laikytis mano tempo, nors jis bėgo nei kiek ne lėčiau.

O kai paskutiniam rate sustojau atsigerti, o Saulius nubėgo tolyn, tai po to prireikė nemažai laiko, kol vėl jį prisivijau Prisivijau Saulių ir toliau bėgome greta. ir paskutinį ratą įveikėme kartu. Finišo tiesiojoje jau nebuvo didelio noro ir jėgų spurtuoti, tai tokiu pačiu tempu ir užbaigėm distanciją. Iš kart po finišo gavome po maišelį dovanų, kuriame buvo Alaus skardinė, Giros skardinė ir pora javainių batonėlių. Kadangi skardinės buvo laikomos lauke, tai atšalusios, taigi po finišo iškart išgėriau visą skardinę šaltos giros. Nesvarbu, kad gazuotas gėrimas. Tuomet neėjome persirengti į autobusą. Nors ir nenusiprausęs, tačiau nors ne šlapias buvau. Šiltai apsirengėme ir po kurio laiko grįžome prie trasos pažiūrėti kitų finišuojančių. Vėliau buvo rezultatų skaičiavimas, teikiami apdovanojimai. Jie užsitęsė gana ilgai. Kaip ten viskas vyko, nemačiau, nes visi norintys netilpo į tą salytę, tai tą laiką praleidau autobuse. Užvalgėm ir laukėm paskutiniųjų klubiečių. Na o po šių varžybų nuvykome į pirtį Žiežmariuose, kur atšventėme klubo “Šviesos kariai” penkerių metų jubiliejų.