XV Energa Solidarumo maratonas Gdanske

2009 m. rugpjūčio 15d. Trimiestyje (Gdanske-Sopote-Gdynėje), Lenkijoje, vyko penkioliktasis Solidarumo maratonas. Jame finišavo 513 bėgikų, iš kurių 9 buvo lietuviai.

Taigi rugpjūčio 14d. apie 10val. į Vilnių atvažiavo Mindaugas Garmus, kur išsinuomojo Opel Vivaro ir užsuko paimti manęs ir mano draugės Viktorijos.

Susikrovę daiktus sėdome į automobilį ir pasukome Kaišiadorių link. Ten paėmėme Žygimantą Malinauską, Egidijų Auškalnį ir Piotrą Silkiną. O Kaune dar įlipo Ramūnas Vilčinskas ir Alfonsas Kazlauskas. Taip pilnu ekipažu išriedėjome Gdansko link. Kelionė nepailgo - bendravome apie bėgimus ir ne tik, stebėjome Lenkijos gamtovaizdžius. Pakeliui buvome sustoję užkasti bistro, todėl Gdanską pasiekėme apie 20 val. vietos laiku.  Nuo Gdansko iki Gdynios stebėjome miestą ir kelią, nes žinojome, kad trasa eis būtent tuo plentu nuo Gdynios iki Gdansko.

Gdynioje iškart susiradome maratono biurą. Susimokėjome (buvome susitarę, kad mokėsim vietoj), pasiėmėme numerius ir palikome depozitą už čipą. Gavome maratono maišelį su reklaminiais bukletais, vienu energetinio želė maišeliu ir paprastais marškinėliais su maratono reklama.

Kadangi nebuvome dar susiradę, kur gyvensime, tai organizatoriai pasiūlė nuvykti į studentų bendrabutį. Maždaug už 4 km nuo  biuro ir būsimo starto vietos privažiavome jūreivių mokyklos bendrabutį. Du bendrabučiai buvo pilnai rezervuoti, o viename pasisekė gauti devynias vietas - keturis kambarius su 2-3 lovomis. Buvau informuotas, kad lenkams Žolinės, arba Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė, yra labai svarbi, todėl nedarbo dieną niekas nedirbs, net prekybos centrai. Todėl nuvykome į Real’ą apsipirkti vakarui ir kitai dienai.

Naktį pailsėję ryte kilome anksti, nes  8val. planavome jau išvykti į starto vietą kol gatvės dar neužtvertos. Atvykę laukėme ceremonijos starto. Daiktus, kurių reikės bėgikams po finišo, buvo galima sudėti į paprastus šiukšlių maišus ir juos autobusais nuvežė į finišo vietą Gdanske. Viktorija įsiprašė į vieną iš autobusų, kad nuvyktų iki Gdansko, o mes darėme lengvą apšilimą, tempimo pratimus, bendravome. Dar prie mūsų prisijungė Saulius Litvinavičius, kuris su šeima atvyko iš Jonavos. Taip prabėgo ta valanda.

Po ceremonijos, patraukėme link starto vietos. Bėgikai būriavosi ir nekantriai laukė starto. Neilgai trukus pasigirdo šūvis.

Pradėjome bėgti. Apsidairiau ir pamatęs Ramūną prisijungiau prie jo. Jis dėvėjo marškinėlius su užrašu “02:59:59″, tokiam laikui planavo atbėgti šį maratoną. Pagalvojau, kad pradžiai bandysiu bėgti su juo, o vėliau, kai matysiu, kad man jau per greitai, sulėtinsiu greitį. Nes planavau atbėgti per 03:15:00. Oras buvo puikus, apie 20 l. Celsijaus ir debesuota. Bėgome vidutiniu 04:22/km tempu, kvėpavimas normalus, todėl tęsiau kelionę kartu su Ramūnu.

Kadangi bėgome maždaug šeštoje dešimtyje bėgikų, tai prieš mus bėgo praktiškai pavieniai bėgikai. Žmonės pasyviai stebėjo, o aš kartu su Ramūnu plojimais ir mojavimais skatinome ir žiūrovus daugiau pajudėti ir paskatinti savo plojimais kitus bėgikus.

Kartu nemažą kelio dalį su mumis bėgo vienas lenkas ultramaratonininkas Lukas. Sakė, kad ruošiasi ultra bėgimui iš Atėnų į Spartą, 246 km, todėl Gdansko maratonas jam tik treniruotė, o prie mūsų prisijungė, nes planavo subėgti per tris valandas. Už nugarų taip pat nemažą kelio dalį bėgo ir kiti bėgikai. Taip smagiai prabėgome pusę maratono.

Po kelių kilometrų Ramūnas šiek tiek padidino tempą, o man jau buvo per greit, todėl palinkėjome vienas kitam sėkmės ir jis nubėgo į priekį. Mano tempas šiek tiek sulėtėjo ir toliau tęsiau kelionę. 25 km suvartojau pirmą 25 g. energetinį želė. Toliau bėgome trise grupelėje (dešinėje aukščiau minėtas ultra bėgikas Lukas).

Maždaug ties 27 km priešinga kryptimi prabėgo lyderiaujantis bėgikas, kuris po kokių 15-20 min. jau ir finišavo. Pirmasis atbėgo KAROL RZESZEWICZ per 2h 20′22″.

Dalyvius renginio metu finišo vietoje, miesto centre linksmino muzikantai

O man sunkumai prasidėjo maždaug 28-29km, kai reikėjo bėgti įkalne viaduku. Tarpais tekdavo sustoti, paeiti. 30 km atsigėriau vandens, o prieš 35km dar suvartojau vieną energetinį želė. Kuriam laikui pagerėjo, bet buvo vis tiek ganėtinai sunku bėgti. Taip maždaug vidutiniu 5min./km tempu įveikiau paskutinius 12km.

Pagerinau savo asmeninį maratono laiką - 03:15:17. Visi rezultatai čia.

Medalis:

Tempo ir pulso grafikas

Grafikas trūkęs, nes maždaug 25 km. nulūžo GPS ir teko perkrauti telefoną. Bet tai pastebėjau tik 29-30 km. Sportstracker įrašai:

http://sportstracker.nokia.com/nts/workoutdetail/index.do?id=1431479

http://sportstracker.nokia.com/nts/workoutdetail/index.do?id=1431502

Taigi po finišo iš kart gavau medalį ir vandens buteliuką, šiek tiek atsigavau ir ėjome ieškoti kitų finišavusių kolegų. Alfonsą Kazlauską ir Ramūną Vilčinską radome eilėje prie masažo. Pagalvojau, kad ir man būtų ne pro šalį masažas, nes labai jau traukė kojų raumenis. Deja, tą skausmą teko kentėti apie 40 min., nes tiek prastovėjau eilėje, tačiau po to sekė 10 min. masažas. Kad ir kaip norėtųsi, tačiau jis nebuvo malonus, nes masažistė su rankomis kaip replėmis taip stipriai maigė raumenis, kad reikėjo kentėti sukandus dantis. Žinojau, kad tik taip kažkiek palengvės, todėl atkentėjau. Po masažo buvo daug geriau

Po masažo nuėjome užkąsti - gavome kažkokios sriubos su bandele ir neribotai pilstė į vienkartines stiklines energetinį gėrimą. Gerai, kad dar turėjau ir savo maisto pasiėmęs.

Po valgio padarėm fotosesiją prie finišo arkos

O kiti dalyviai vis dar bėgo

Po visko laukėme, kada  autobusais dalyvius veš atgal į Gdynią, ten kur ir startavome bei kur buvome palikę automobilį.

Gryžę į bendrabutį nusiprausėme, normaliai pavalgėme, šiek tiek pailsėjome ir vėl grįžome į Gdanską, tik šįkart prie Baltijos jūros Aplankę pajūrį sutemus grįžome į bendrabutį.

Kitą dieną, rugpūčio 16d. kai kurių kolegų prašymu anksti kilome ir išvykome iš Gdansko Lietuvos link. Pakeliui aplankėme Marienburgo pilį.

Taip pat netoli Rastenburgo aplankėme “Vilko guolį” (Wolfsschanze) - A. Hitlerio pirmąjį Antrojo pasaulinio karo Rytų fronto karinį štabą, kuris atsitraukimo metu buvo beveik susprogdintas pačių vokiečių. Kai kurie bunkeriai išliko dalinai nepažeisti.

Vakarop parsiradome į Lietuvą. Taip prabėgo maratono savaitgalis Gdanske