Rugpjūčio 8d. svečiavomės Latvijoje, Kuldigos miestelyje, kuriame jau ketvirtą kartą vyko pusės maratono varžybos. Sporto šventės metu be pagrindinės pusmaratonio rungties (keturių ratų) dar buvo 5.27 km (vienas ratas) bėgimas bei simbolinis 500m bėgimas patiems mažiausiems vaikams
Visą pusmaratonį bėgo 519 bėgikų, iš kurių finišavo 475. Suprantama, kad ne visi baigė distanciją, nes oras buvo karštas, 26 laipsniai C. Laimei, vandens punktai buvo keliose vietose, o be to, šaunieji miestelio gyventojai atsitempę laistymo žarnas iš kiemų daugiau nei dvi valandas laistė prabėgančius pusės maratono dalyvius. Toks dušas buvo nereali atgaiva nuo kepinančios saulės.
Na bet apie viską iš pradžių. Taigi atvažiavome į Kuldigą apie 12val. Iki starto buvo likę apie dvi valandas. Atvažiavau kartu su kitu klubiečiu Marium Turuliu. Tik atvykę persirengėme ir išsitepėme kremu nuo saulės, nes jau kepino saulė. O toliau bazavomės netoli starto stebėdami aplinką. Jaunuoliai pilstė vandenį. Po kurio laiko buvo duotas startas vaikų 500 metrų bėgimui.
Po vaikų bėgimo po truputį vis daugiau bėgikų pradėjo rinktis į starto vietą. Prie mūsų prisijungė ir kiti klubo nariai.
Likus kelioms minutėms ir mes stojom į minią ir klausėmės sveikinimo kalbų. Kas ir ką kalbėjo - neaišku, nes viskas buvo latvių kalba
Galų gale sulaukėme ir starto! Per 20 sekundžių prabėgo daugiau nei pusė tūkstančio bėgikų!
Pasukę už kampo greitai pasiekėme tiltą. Pradėjau galvoti, kokią pasirinkus strategiją, kad sėkmingai įveikčiau trąsą tokiame karštyje. Pagalvojau, kad reikėtų stengtis laikytis vienodo tempo. Kadangi mano maratono tikslas yra apie 3:00-3:15, tai ieškojau bėgiko, kuris galėtų bėgti panašiu tempu. Ir tuomet mane aplenkė “šviesietis” Ignas Staškevičius. Žinojau, kad jo vidutinis maratonų laikas yra apie 3 valandos, be to jis yra buvęs Vilniaus maratono vedliu (pacemaker’iu), todėl nusprendžiau, kad būtų neblogai pabandyti laikytis panašaus tempo ir labai neatsilikti. Taigi sureguliavau tempą ir stengiausi jį išlaikyti. Greit susireguliavo kvėpavimas ir buvo visai malonu bėgti. Pirmą ratą vandens negėriau, tik vėliau pradėjau gaivintis. Pirmas ratas - 21.34. Savijauta buvo gera, todėl toliau tęsiau nusimatytą planą. Už tilto apsukus lanką ir bėgant Vidus gatve buvo galima šauniai atsigaivinti. Keli žmonės atsitempė laistymo žarnas ir purškė vandenį tiesiog ant prabėgančiųjų. Nemanau, kad buvo daug tokių, kurie nenorėjo tokio dušo
Tai labai padėjo neprarasti jėgų ir išlaikyti tempą. Prabėgus tiltą visuomet pasijusdavo sunkumas, nes gatvėje buvo lengva įkalnė, tačiau neilga. Na bet grįžtant ir prabėgus tiltą tai jau teko įveikti visai nemenką įkalnę. Neveltui gatvė vadinasi “Kalna iela”
Po pirmo rato žinojom, kas lauks dar tris kartus… Taigi įveikus šią įkalnę antrą kartą ir bėgant greta starto vietos sulaukėme palaikymo komandos paskatinimo. Kaip matyti, vis dar laikausi už Igno
Antras ratas - 22:20 Tempas šiek tiek krito, bet laikausi visai neblogai
Labai panašiu tempu įveikiau ir kitus du ratus. Nesumažinti greičio padėjo vandens punktai, kuriuose išgerdavau po gurkšnį vandens, o likusį susipildavau ant galvos, kaklo, nugaros. Na ir “dušas”
Finišo tiesiojoje nusprendžiau, kad reikėtų bandyti prisivyti Igną. Tačiau ir Ignas pradėjo didinti tempą. Todėl tik likus keliasdešimt metrų jį prisivijau ir pasiūliau finišuoti kartu
Valio! Planą atbėgti per pusantros valandos įvykdžiau. Tuo pačiu pagerinau savo pusės maratono asmeninį laiką. 01:28:41. Ir kas svarbiausia, tai buvo vienos lengviausių varžybų, nes jaučiausiai puikiai po bėgimo, nepervargęs kaip būdavo anksčiau. Galbūt būčiau ir galėjęs geriau atbėgti, bet tai palikim kitam kartui
Ir taip pagerinau asmeninį. Visi rezultatai čia. Bėgimo statistiką rasite Sportstracker svetainėje: http://sportstracker.nokia.com/nts/workoutdetail/index.do?id=1388705
Medalis:
Gytė guodėsi, kad nedaug likus iki finišo ją aplenkė trečią vietą užėmusi mergina.
Ilgai nelaukę skubėjome atsiimti tai, kas priklausė pagal taloną
Visgi netekome nemažai energijos. O pietums buvo dešrelės. Todėl B grupės vitaminų teko suvartoti kitais būdais
Užkandę pasukome link ilgiausio Latvijos krioklio-kaskados - Ventas rumba. Ten maudėsi gausybė žmonių, oras buvo puikus. Kas nenorėjo maudytis, vaikščiojo palei krioklį išilgai. Aš tai greit šokau į vandenį ir palindau po srove
Po maudynių ėjome normaliai pavalgyti. Pasėdėję kavinėje dalis klubiečių išsiskirstė, su kitais patraukėme apžiūrėti kažkokių Kuldigos urvų. Vakarop patraukėm atgal į Lietuvą. Taip smagiai praėjo dar viena vasaros diena.






















