Bėgimas Verkių regioniniame parke

Vakar nusprendžiau pabėgioti Verkių regioniniame parke. Parko žemėlapyje mačiau pažymėtus dviračių takus, kurie puikiai tinka ne tik važiavimui dviračiu. Oras buvo nekarštas, atrodė, kad bet kada gali pradėti lyti, todėl dviratininkų buvo ne daug. Be to bėgau apie pusę devynių vakaro, tai sutikau tikrai labai ne daug dviratininkų, važiuojančių nuo ežerų miesto link.

Taigi su Verkių regioniniu parku susipažinau bėgdamas didžiąją kelio dalį Rožinių dviračių taku. Iš pradžių norėjau išmatuoti viso tako ilgį, tačiau kaip vėliau paaiškės, to nepavyko padaryti dėl kelių priežasčių. Plačiau apie Verkių regioninį parką ir jo dviračių takus rasite čia: http://www.pavilniai-verkiai.lt/lt/?pid=109

Nuo Santariškių žiedo bėgau asfaltuotu keliu palei Žaliųjų ežerų gatvę, vėliau prasidėjo speciali žvyro danga. Pakeliui ties sankryžomis teko pasukti galvą, kur bėgti toliau. Prie keliuko ant medžio kabėjo ženklas “Dviračiams važiuoti draudžiama”, bet vis tiek nubėgau į tą pusę, nes matėsi daugiausiai vėžių. Tikriausiai ten kas nors pasityčiojo iš žmogaus, kuris prie kelio į savo kiemą buvo uždėjęs šį ženklą, nes dabar šis ženklas kabėjo kaip tik prie to keliuko, kuriuo reikėjo keliauti Iki Balsio ežero gavosi lygiai šeši kilometrai. Nuo ten pasukau kairėn Rožinių dviračių taku. Nuo čia prasidėjo tikrai smagus “trail” bėgimas su stačiomis įkalnėmis ir nuokalnėmis miško takeliais. Bėgti tikrai buvo smagu, o kaip su dviračiais, tai nežinau, nes kai kur net pirma pavara nepadėtų įminti į kalnelį Kadangi pastarosiomis dienomis nemažai lijo, tai kai kur dar žemė pažliugusi ir slidžiai pavojinga. Nubėgęs į kitą Balsio pusę išlindau prie Kryžiokų gyvenvietės. Nuo ten reikėjo keliauti žvyrkeliu iki miško takelio. Ant kalvos būrys jaunuolių žaidė tinklinį, o aš apačioje bėgau pro šalį. Pamačiau kaip pro krūmus ir medžius parskrieja tinklinio kamuolys, o paskui jį bėga vaikinas. Jam pasisekė, kad spėjau sugauti kamuolį, nes būtų tekę dar žemai bėgti, kad pasiimti jį Ties ten kažkur ir pamečiau tą dviračių taką, todėl toliau bėgau įvairiomis gatvėmis, žvyrkeliais ir miško takeliais. Kirtęs Žaliųjų ežerų gatvę bėgau palei Riešės upelį, o po to žvyrkeliais iki pat Ožkinių gatvės. Ten pasižiūrėjau į stendą, ir pamačiau, kad ganėtinai nuklydau nuo dviračių tako, taigi toliau pasukau tiesiai link jo iki tvenkinio ir vėl atsidūriau dviračių take. Prabėgau beveik visą  Popieriaus gatvę ir įsukau į Verkių gatvę. Ja gryžau iki Žaliųjų ežerų gatvės, kur ir pradėjau kelionę. Grįžau iki pradinio taško ir baigiau bėgimą prie Santariškių autobusų stotelės, nes jau buvo pusė vienuolikos vakaro. Užsidegant gatvių apšvietimui jau buvau pakeliui namo. Viso nubėgau 22.70 km per dvi valandas 1 min. 44 sek. Pulsas nemažai svyravo, nes buvo keletas sustojimų, vidurkis - 157.

https://sportstracker.nokia.com/nts/workoutdetail/index.do?id=1131577