Tarptautinis Volkswagen Prahos maratonas 2009

Šį savaitgalį teko pabuvoti “maratoninėje” sporto ir muzikos šventėje Prahoje, kurios metu vyko ir tarptautinis Volkswagen Prahos maratonas 2009. O viskas buvo taip.

Prieš porą savaičių žiūrinėjau, kur kurie maratonai vyksta, ir kuriuose galbūt galėčiau ir būtų įdomu sudalyvauti. Už akių užkliuvo Prahos maratonas, nes labiau pasidomėjus paaiškėjo, kad tą savaitgalį Prahoje vyksta didžiulė sporto ir muzikos šventė, pritraukianti daug žmonių ir bėgimų dalyvių, gana gerai suorganizuotas renginys. Taigi praėjusį savaitgalį po Nemenčinės bėgimo, įsigijau autobuso bilietus pirmyn-atgal į Prahą, užsiregistravau maratonui ir užsisakėme viešbutį vienai nakčiai per http://www.praguemarathonhotels.com/. Kaip ir praktiškai kiekviename bėgime, taip ir šioje kelionėje buvau su savo mergina - Viktorija.

Penktadienį po darbo 16.30 sėdome į autobusą ir jau šeštadienį 11.20 Čekijos laiku buvome Prahos stotyje.

Stengėmės pasiimti su savimi kuo mažiau daiktų, kad paskui Viktorijai nebūtų sunku laikyti su savimi, kol aš sekmadienį bėgsiu.

Taigi iš stoties patraukėme į Maratono sporto parodą,kurioje susimokėjau už chip’ą, atsiėmėme  voką su visa svarbia informacija apie varžybas ir patį renginį bei start bag’ą, kuriame buvo numeris, oficialūs adidas marškinėliai bei kalnas reklaminių lankstinukų. Kiekvienas užsiregistravęs maratonui, taip pat galėjo gauti vieną registraciją šeimyniniam minimaratonui, 4,2 km, arba Allianz Eko pasivaikčiojimui 2km po senamiestį. Todėl Viktorija sudalyvavo Allianz pasivaikščiojime ir už tai gavo medalį

Tuomet iš parodos metro nukeliavome iki savo viešbučio, pasidėjome daiktus, persirengėme, atsigavome po varginančios kelionės autobusu.

Iš viešbučio vėl patraukėme į sporto parodą, kurioje taip pat vyko ir makaronų vakarėlis (Tesco Pasta Party).

Gerą pusvalandį atstovėję eilėje gavome už kuponą savo davinį: lėkštę makaronų su sūriu, 0,33L skardinę alaus, buteliuką mineralinio vandens bei po obuolį.

Užkandžiavimo metu susirinkusiuosius linksmino savo pasirodymai įvairios grupės muzikantų ir šokėjų.

Po to pasivaikščiojome po parodą, apžiūrėjome kelis stendus. Parodoje prisistatinėjo nemažai sportinės avalynės, drabužių  ir maisto papildų gamintojų, buvo galima išbandyti dažasvydį specialioje palapinėje, taip dar daug visokių mini renginėlių.

Iš parodos patraukėme į miesto centrą.

Centrinėje miesto aikštėje vyko Europos dienos šventė, keletas valstybių prisistatinėjo Prahos gyventojams ir miesto svečiams, mačiau Latvijos stendą, o Lietuvos deja nebuvo… Taip iki vėlyvo vakaro aplankėme keletą Prahos lankytinų objektų: Karolio tiltą, Prahos pilį, Hradčanų teritoriją, Senamiestį ir kt.

Sekmadienio rytą papusryčiavome viešbučio valgykloje. Likus dviems valandoms iki bėgimo sušveičiau porciją makaronų, kukurūzų dribsnių ir užsigeriau apelsinų sultimis.

Kambaryje dar sukertu vieną bananą. Ten pat iš karto pasiruošiu bėgimui: persirengiu, užsisegu numerį. Nors dar tik pusę aštuonių, bet jau saulė kaitina ir visai nešalta. Vis dar viliuosi, kad nebus taip karšta, kaip reikės bėgti. Taigi atiduodame kambario raktelius ir iškeliaujame į stotelę. Metro išvykstame į miesto centrinę aikštę. Staroměstská stotelėje sausakimša, nes visi bėgikai čia suvažiavo, kad patektų į pagrindinę aikštę. Nukeliaujame iki start bag’ų saugojimo vietos, kur palieku savo daiktus. Stengiausi palikti kuo daugiau, kad Viktorijai nereikėtų su savimi nešioti. Padarau apšilimą, į WC nesinori, net ir pažiūrėjus kokios eilės stovi prie būdelių.

Atsisveikinu su palaikymo komanda ir keliauju ieškoti savo vietos startui. Matau geltoną balioną su 3:00 ir raudoną su 4:00. Nerandu savojo mėlyno su 3:30. Laiko lieka nedaug, todėl nusprendžiu jungtis prie 4:00, o bėgdamas kiek didesniu tempu prisivysiu ir 3val. 30min.  pacemaker’į.

9:00 pasigirsta šūvis ir plojimų gausmas. Minia bruzda, tačiau niekas dar niekur nejuda. Priešais mus keli šimtai bėgikų, kurie taip pat tik po truputį pradeda judėti. Po kokios minutės ir mes jau pradedame eiti ir maždaug po dviejų su pusę minutės kertame starto liniją. Kadangi bėgu šiek tiek didesniu tempu, iškart susiduriu su sunkumais - žmonių tiek daug, kad nelabai yra kaip aplenkti. Galų gale gatvės pakraščiais po truputį lenkiu šalia bėgančią minią. Gan greitai prisiveju bėgiką su 03:45 balionu, tačiau tai dar ne mano tempas, pralenkiu ir jį. Tolumoje matau ir savo mėlynąjį. Po truputį artėju link jo. Prisivijęs pabėgu į priekį dar kažkiek ir pradedu laikytis nusimatyto tempo. Štai po 2,5km ir pirmoji vandens ir kempinių stotelė. Saulė tiesiog kepina, taigi atsigaivinti labai praverčia. Po truputį bėgikų minia retėja. Savijauta gera, tempą laikau neblogą, gal šiek tiek per didelį, bet mėgaujuosi bėgimu. Vietomis koncertuoja įvairių stilių muzikantų grupelės. Bėgant miesto gatvėmis žmonės stengiasi palaikyti įvairiais triukšmingais įrankiais, plojimais ir savo šūksniais. Maisto punktuose galima atsigerti, užkąsti apelsinų, bananų, atsigaivinti kempine. Dešimt kilometrų įveikiu per 48:40 (realiai apie 46min.) Ties maždaug dvyliktu kilometru trasa vėl veda per starto arką, kurioje varžybas stebi gausybė žmonių. Akimis ieškau gausybėje žmonių savo Viktorijos, tačiau nerandu. Bet užtai ji mane spėja dar ir nufotografuoti.

Ties penkioliktu kilometru šalia viena kitos eina dvi trasos atkarpos, ir tolimesniąja pravažiuoja Vokswagenas su laiku 1val. 12min. bei iš galo bėga maždaug penkiolikos juodukų, daugiausia kenijiečių,  grupelė bei vienas ukrainietis.

Bėgame toliau. 21,1 km įveikiu per 01:41:31 (realiai apie 1val. 39min.). Nors ir užslinko debesys, tačiau vis tiek karšta ir tvanku. Visa laimė, kad kas 2,5 km yra kempinės punktai. Nuo 25km jaučiu, kad tempas šiek tiek sumažėjo, bet greičiau jau nesistengiu bėgti, nes jėgos senka. 30km suvartoju želė ir užsigeriu gausiai vandens. Kaip mat pasijaučia energijos antplūdis. Tačiau pradedu jausti kairįjį blauzdos raumenį, kuris yra labai įsitempęs. Vis dėl to karštis ir nuovargis daro savo. Nuo 34 km sulėtinu tempą ir paeinu keliolika sekundžių, kad atgaučiau kvapą, nes jau sunku kvėpuoti tokiame tvankiame ore, o ir blauzda ganėtinai skauda. 36-ame kilometre vėl sulėtinu, kad paeičiau ir girdžiu, kaip lietuviškai mane skatina nesustoti. Atsisukęs pamatau Tadą Astrauską, bėgiką iš Lietuvos. Iš karto nustembu, nes kiek pamenu, jis varžybose bėgdavo daug didesniu tempu, o čia tik mane prisiveja. Greit paaiškina, kad dėl traumos nugaroje jam sunku kvėpuoti, todėl nuo 7 km jam šių varžybų tikslas bent jau įsitekti į keturias valandas. Nuo to momento iki pat finišo bėgame kartu. Dar užsimena, kad varžybose dalyvauja Vytautas Gražys. Iš karto pagalvoju, kad jis jau kažkur priekyje, o gal jau net ir finišavo. Ir iš tiesų Vytautas atbėgo labai gerai. Kaip pranešė Tadas, jis atbėgo 60-as. O rezultatuose buvo įsivėlusi klaida. Tikėkimės organizatoriai greitu laiku šią klaidą ištaisys. Taigi po truputį, pabėgdami po kilometrą, paeidami keliolika sekundžių, gausiai užsipildami vandens, praktiškai kiaurai šlapi, artėjame link finišo. Tačiau saulė ir vėjas greitai džiovina drabužius ir vėl darosi karšta. Likus keliems šimtams metrų Tadas kviečia padidinti tempą, ir aplenkti priešais bėgančią nemažą grupelę įvairių šalių bėgikų. Sukaupiu paskutines jėgas ir lydimas kolegos raginimų nepasiduoti, skuodžiame finišo tiesiąja. Finišuojame vienas greta kito. Tuomet pasveikiname vienas kitą, gauname po medalį, išgeriame po puslitrį vandens, ir einame užkąsti vaisių. Minioje pamatau Viktoriją, ir iš ten kartu visi trys traukiame atiduoti čipų ir pasiimti 500 kronų užstatą. Atsisveikiname su Tadu ir keliaujame pasiimti start bag’o. Aš nueinu praustis ir persirengti, o Viktorija nuneša medalį į vieną palapinę, kad išgraviruotų rezultatą medalyje. Po to greit skuodžiame į autobusų stotį, nes 13:30 išvažiuoja autobusas, o mums iki stoties apie porą kilometrų. Greit suprantame, kad tokiu tempu nespėsime, todėl Viktorija nuskuba į autobusą, kad neišvažiuotų, o aš su beveik visu bagažu ir sunkiai klibinkščiuodamas, nes jau raumenys atvėso, artėju link stoties. Galiausiai pasiekiu stotį ir susirandu autobusą. Pasirodo išgelbėjame ir dar vienus keleivius, kurie taip pat vėluoja, kaip ir aš apie 8 minutes. Išvažiavę iš stoties kelis kilometrus važiuojame palei varžybų trasą ir matome, kaip 38-40km pavieniui eina ir bėga maratono dalyviai. Jie trasoje jau daugiau nei keturias su pusę valandos.

Greit išsukame iš šio kelio ir važiuojame iš miesto centro. Autobuse atgaivinu pėdas šaldomuoju kremu ir pradedu valgyti viską, ką turime su savimi pasiėmę, nes visgi per bėgimą sudeginau 3800 kcal. Na o vėliau miegas ir ilga kelionė namo. Parsirandame į Vilnių pirmadienį 10 val. ryte.

Rezultatai

Štai, ką atsiuntė varžybų organizatoriai:

Split	Time	min/Km	Delta	min/Km	RealTime
10 Km	0:48:40	4,51	0:48:40	4,51	0:46:01
11,8 Km	0:57:25	4,51	0:08:45	4,51	0:54:46
20 Km	1:36:04	4,48	0:38:39	4,42	1:33:25
21,097	1:41:31	4,48	0:05:27	4,58	1:38:52
30 Km	2:28:43	4,57	0:47:12	5,18	2:26:04
40 Km	3:29:14	5,13	1:00:31	6,03	3:26:35
Arrivo	3.41.11	5,14	0.11.57	5,26	3.38.32

Visų dalyvių vyrų rezultatai čia, o moterų čia. Mano diplomas.

Galbūt ir įsigysiu žemiau esančias nuotraukas už 40 EUR, bet gal vėliau

Savo bėgimą asmeniškai trackin’au telefonu GPS pagalba, nors tą patį darė ir varžybų organizatoriai, visus dalyvius sekdami čipu. Mano nubrėžtas trasos žemėlapis žemiau. Daugiau informacijos apie patį bėgimą Sports Tracker svetainėje:

https://sportstracker.nokia.com/nts/workoutdetail/index.do?id=978878

Žiūrėti Prague marathon 2009 didesniame žemėlapyje

Na o šiuo įrankiu http://google-maps.praguemarathon.com/ galima pasirinkus dalyvius iš varžybų stebėti, kurioje vietoje kokiu metu buvo ir kokiu greičiu judėjo. Taip savo bėgimo maršrutą lygindamas su kitų dviejų lietuvių maršrutais pastebėjau, kad įrankis nelabai tikslus, nes nuo starto vietos ima realius laikus, o ne tuos, kurie užfiksuoti nuo varžybų pradžių, t.y. 9 val. ryto. Todėl nors su Tadu finišavome kartu, čia rodo, jog aš atbėgau anksčiau, nes mano realus laikas buvo pora minučių trumpesnis.

Nuotraukos iš renginio Prahos maratono puslapyje: Volkswagen Prague Marathon Photos